spyglinis

spyglìnis, -ė adj. (2) DŽ, NdŽ, KŽ, spỹglinis (1) NdŽ, spiglìnis (2) Rdn 1. L žr. spygliuotas 1: Spyglinė giria Rtr. Spyglìniai medžiai žiemą vasarą esti su savo tais lapais – su spygliais Rz. Juodomis giriomis vadiname, kur retai arba visiškai nėra lapuotų medžių, vieni tik spygliniai – pušys, eglės, kadagiai Žem. 2. spygliuose parazituojantis, kenkiantis spygliams: Spyglinė eglėrūdė (Chrysomyxa abietis) LBŽ. 3. žr. spygliuotas 3: Sodą aptvėrė spỹgline viela Nm. Prarijo karvė spyglìnės vielos – turėjo pripjaut Erž. Žardyno gale per spyglinę tvorą pertiesta lipynė I.Simon. 4. žr. spygliuotas 4: Žemės plutą galima suardyti ir namų darbo mediniu spygliniu volu J.Krišč.